sodininkas

Karpau obels šakas
Padžiūvusias, pilkas.
Ir kvepia jos rugsėju,
Lietaus drėgme ir vėju.
Kažkas toli keliauja,
O aš su krokų sauja
Sode jiems ieškau vietos.
Jau rankos tapo kietos.
Kažkas ilgai nemiega, -
Aš laukiu pirmo sniego.
Pagauti snaigių būrį...
Kažkas ir tiek neturi.