Apie gražuolę Bratislavą

- Tu visada pasiduodi mano kvailiems įkalbinėjimams apsirengti, - liūdnai rėkia Lokys.
- Ką, nieko negirdžiu! - iš dušo šaukia Ramigė.
Tuo pat metu slaptai valgo Lays žalius.
- Šian ryte sakiau, kad vilnonės kumštinės pirštinės labai seksi ir tu jas kaipmat įsitempei į dušą. Dabar jau turbūt matuojiesi ir staipaisi prieš veidrodį.
- Taigi veidrodis aprasojęs! Be to dabar pavasaris, labai šilta lauke, - labai rėkia, lyg kalbėtų mobiliaku.
- Tai visvien. Kam tada pasiėmei tas pirštines?
- Nežinau, visai seksi, - netyčia su pirštine pasiėmė vieną čipsą.
- Girdėjau Bratislavoj visos moterys taip vaikšto. Ir pavasarį ir vasarį. Mes su Vidu vairavom savo automobilį kartą į Bratislavą. Pakeliui pamatėm seksi leidi. Su pirštinėm. Akurat, galvojom, bus iš Bratislavos. „Akurat, - pasakė ji, - aš iš Bratislavos“. Sakė, kad jos ir vilnones kojines mėgsta. Ta merga pasiutusiai gerai grojo dūda, kol skuodėm. Įvairius AC/DC gabalus. Net keista, su kumštinėm pirštinėm. Sakė jas Bratislavoj nuo vaikystės pratina prie tų pirštinių. Sakė, vaikystėj jos pirštinės buvo su musmirėm. Dabar su šachmatais. Sakė Bratislavoj šiais laikais sunku nusipirkt padorių pirštinių. bet yra vienas geras dizaineris.
- O! Koks dizaineris?
- Geras