Jutimai

Tarp judesio ir metų laiko,
Laisvės sekundėj, kai aš kvėpuoju, matau:

Buvo akmuo, buvo valandos akmeny
Ir sunykau tarp savo pačios rankų
Žiūrėdama, kaip žemė neturi gilybės.
                      -----
Jutimas:
Aš šiemet pranašas sau -
Kaklas pagavo oro srovę, nubloškė.
Aš šiandien sutikau pažinimą
Ir jis pamilo mano nežinojimą.
                      -----
Tarp judesio ir metų laiko
Liečiu savo regą ir klausą -
Akmens nebuvo.