Nosinės

Guli išmestos nosinės.
Tyli pavargę, nesikalba.
Savos bėdos kiekvieną kamuoja,
Kiekvienai savaip nesiseka.
Viena prakaite jaunikio
Ligi siūlelio sumirkus.
Šalia guli ta, kurią čiupo
Jaunosios mama pravirkus.
Jazminais kvepiančios ilsis -
Dovanos, kurių vis dar laukia.
Inicialai akimirkoj blunkantys
Tiesai burną užčiaupia.
Kampe tūno dulkėm nusėta,
Batą nuvaliusi naują.
Slepias raudonai dėmėta,
Aukos ragavusi kraujo.
Tyliai susigūžusi miega,
Mojavus traukiniui nykstant.
Nežinion palydėjus ne vieną,
Ne vieno laukus sugrįžtant.
Balta paprastutė, bet aukso
Vertės tam, kas jos ieško.
Ne todėl, kad kvepėtų jazminais,
Vien dėl rankų, kuriom ji paliesta.