Kodėl bitės piktos

Seniai seniai, prieš daugelį metų bitės buvo labiausiai mėgiami padarėliai. Jos niekada nepykdavo ant mažų vaikų, kurie su jomis ne per gražiausiai elgėsi. Nepyko ant meškų, kurios iš jų avilių grobdavo medų. Žodžiu, jos buvo gerumo įsikūnijimas. Visa tai vyko dėl to, kad bitėms vadovavo geroji Bičių motinėlė Grasilda.  Bet atsitiko neregėtas negirdėtas dalykas – Bičių motinėlė Grasilda skrido į parduotuvę ir ją sumindė neapdairus varlinas Fobijonas. Ne, nepagalvokit, kad Varlinas buvo labai blogas varlinas iš didžiosios V, bet tiesiog jis buvo labai išsiblaškęs ir niekados nežiūrėjo, kur eina.
Sužinojusios skaudžią naujieną bitės verkė tris dienas ir tris naktis. Bet ketvirtosios dienos rytą viena protinga bitė Kotryna ėmė ir pasakė:
– Sesės bitės ir broliai bitinai, užteks verkti. Reikia mums išrinkti  vadą.
Ir susitarė bitės balsuoti. Daugiausia balsų surinko Bitinas Šmitinas. Bet Bitinas Šmitinas taip išpuiko, kad padidino bičių darbo valandas, vienas valgė medų ir daug kitų dalykų darė, kurie bitėms nepatiko.
Per vieną slaptą bičių susirinkimą (jame Šmitinas nedalyvavo) viena bitė garsiai pasakė:
– O kad mes turėtume adatas užpakalyje ir galėtume Bitiną subadyti!
Žinot kodėl ji taip pasakė? Dėl to, kad bitės visuomet kaupė pyktį savo mažose širdelėse, bet vieną dieną širdelė nebepriėmė pykčio ir negana to, jį paleido. Na, o dabar grįžkime pas bites. Tik pamanykite – ryte jos atsikelia ir ką pamato – iš tikro kažkokios adatos užpakalyje išdygo! Ir pradėjo bitės visokius negerus darbus daryti. Kitaip sakant tapo blogio įsikūnijimu. Ir iki šiol jos blogus darbus daro.
Tik, vaike, nepyk ant jų. Gal vieną dieną jos bus labai geros. Mat neseniai jos atlėgo – leido bent savo gardaus medučio paragauti.