Mano rankoj peri paukščiai
Erkės tavo plaukuose.
Mano rankoj rytas aušta
Bet nuplaunu jį srove.
Man tarpupirščiuose žvyras
Gyslos mėlynos kaip tu
Kažkada čia buvo vyras
O dabar aš išeinu.
Atsigulsi – aš pareisiu
Ir parnešiu maišą to,
Kas dar jungė mus kadaise,
Ir dar mėnesį galios.
Man dievybė tobula
Pakuždėjo, kas esu
Ir dabar savu krauju
Paukštelius aš maitinu.
Nors turėtum tu maitinti
Erkes savo mintimis
Bet kaip visada palieki
Tu mane su mirtimi.
Nebijau tavęs išmesti,
Ar palaidot po beržais,
Bus paukšteliams pramoga
Aplankyti vakarais.