Eratiškas

Ne angelas, ne pranašas ir ne de Sadas,
Kuriuos taip myliu, tai – ne paslaptis.
Tu man slaptų troškimų sodas,
Senų svajonių židinys.

Lyg aštrūs liepsnos liežuvėliai
Užgimsta geismai vis nauji,
Nebaisūs Tau permainų vėjai,
Mane Tu rieškučiom semi.

Balto vyno taurė skaidrų kūną sudarko,
Kai per ją į Tave vis žiūriu.
Nedrįstu žvelgti tiesiai, akys pačios merkias,
Nuo Tavęs tarsi nuo saulės spindulių.

Pabūk okeanu... Kai geizeris aš.
Tyla po audros ir jėga, kur sustabdo paleistą strėlę.
Esi panacėja nuo mano ligos,
Kuri su laiku tik stiprėja.

Bučiuoji ir kandi, baudi ir atleidi,
Man gera taip skaudžiai!
Be Tavo teptuko esu aš beveidė,
Be Tavo komandos neparskrenda paukščiai.

Mėgėjiškais gestais užsiūki žaizdas,
Nes žioji taip baisiai mano sieloj nuogoj.
Pamiršdamas viską, o ypač klaidas,
Atgimki many, tarsi drobėj baltoj.