Degu iš vidaus

`stichija pasaulio
Atėjusi, kad taptu lemtimi
Bučiavosi liečiant
Tapo mintimi
Meilė švelniausia jėga žemėj
Nepavaldi
Dieve girdi jį mano saujoj
Vardą jos tariu
Jaučiu kaip skverbiasi giliau
Kiekviena gabalėlį kūno liečia
Keičiuosi vidumi
Atveria man tiesą
Pirštų nesugniaužiu
Gali lėkt toliau
Laisvė
Suprantu
Paleidžiu
Verkiu, o ašaros nerieda
Gera taip širdy
Pajaust paliest nors lašą
Nežemiškos minties
Jį degina ir šildo
Kartais trūksta oro
Dūstu vėl kvėpuoju
Vartojai narkotikus
Paaiškinsiu
Kaifuoju
Nenoriu išgąsdint apribot
Tik būt šalia
Gyvent nemaišant jai suprast
Degti pasakos jausmu
Skraidyti be sparnų
Tikėtis
Gyventi mintimi
Gal ir Tu Alina
Degsi manimi