Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gerti sveika! Pasiėmiau ką tik iš kaimyno aparato nukniauktą litriuką samanės ir dviem gurkšniais pasigerinau sau gyvenimą. Nejučiomis sėstelėjau ant žolynėlio, užverčiau paraudonavusias akis viršun ir susistebeilijau į debesies gabalą. Jis plaukė lėtai, nesvirduliuodamas ir išpūtęs savo gležnus pečius į nežinią, skynėsi kelią į nežinomą, bet kažkuo traukiančią tolybę. Stebeilijausi kokį dvidešimt minučių, nejučia užsnūdau...
Pabudau nuo kratymo ir nedidelio skausmo. Pramerkęs apgirtusias, velniai žino kodėl sužvairavusias akis pajutau šaltį, ne kūno šaltį, tą sunkiai žodžiais apibūdinamą dvasios apledėjimą. Į mane su daline panieka stebeilijo du tipai. Abiems iš veidų buvo galima spręsti, jog jų neapykanta nebuvo asmeninio pobūdžio, tarsi jiems kas buvo užmokėję už tai. Valandėlę pasižvalgę į mano didelį spuogą ant kaklo abu vienu metu pradėjo šnekėti:
- Stanislovai, dar ilgai?
Sužiūrau į juos nė velnio nesuprasdamas ir nuleidau akis. Po kelių sekundžių jas primygtinai kilstelėjau ir nejučiomis išpoškinau:
- Atiduokit butelį ir paleiskit mane prie Gintarės namų, - mat mano apgirtęs bet kol kas šlubuojantis protelis pamanė, jog mane eilinį kartą kaimynai veža mane namo - pagyriotis. Mat jutau, kad esu vežamas, tačiau tiek apgirtęs jog nesupratau kuom.
- Nenoriu namo, noriu pas Gintarę!
Vėliau vėl nukabinau galvą žemyn ir laukiau protesto rezultato.
- Ne, Stasiuk, Gintarės tu nebeturi, negi jau nepameni jog bandei ją girtas prievartauti ir ji nebenori tavęs išvis matyt?
- Kokį šudą čia malat?! - perpykęs surėkiau. Iki šiol vykęs kratymas sustojo, apsižvalgęs pastebėjau jog sedžiu senoviškoje karietoje, tokiose iš filmų apie senovę. Auksiniai apkaustai, minkštas ir švelnus salonas... Bet staiga virpančiom rankom susigriebiau už galvos:
- O dieve! Negi tai buvo ne sapnas? Negi aš tikrai reikalavau iš jos meilės?! - klykiau.
Užtrenkiau akių vokus ir it pamišėlis ėmiau svirduliuoti ir linguotis į taktą. Jaučiau jausmų verpetą: tuštumą, baimę, gailestį, vienišumą. Nebenorėjau ne tik gyventi, troškau nebeegzistuoti. Norėjau išnykti! Jausmai susimaišę su neapykanta tiesiog žudė.
Staiga, pajutau rankoje kietą daiktą. Atsimerkęs išvydau nebe karietą, pamačiau tuštumą, juodą, vienatinę erdvę be jokio šviesos lopinėlio. Tačiau manęs neužvaldė nei nuostaba, nei išgąstis. Jiems jau nebebuvo vietos blogų jausmų pervertoje širdyje. Galingas ir duslus balsas iš nežinia kur tarė:
- Sveikas atvykęs į savo vidų!
Mana burna norėjo pasiųsti kalbėtoją velniop, bet ištinęs liežuvis nebepratarė nė žodžio.
Balsas vėl prabilo:
- Smagu čia būdavo lankytis anksčiau. Trykšte tryško tavo gyvenimo spalvos. O dabar - tamsa. Čia smagu ir gera tik mano broliui. Na bet ko norėti, gėrimas juk ne vien tavo hobi. Juk tamstai dar smagiau spardyti savo draugus. O gal aš klystu? Gal tamstai deginti kaimyno namus dar palankesnis širdžiai variantas? Ech...
Balsas nutilo, jaučiau gilų šnopavimą, bet žodžių nebegirdėjau. Nežinau, ar aš jų dėl įtempto mąstymo nejutau, ar tiesiog kalbėtojas nieko nesakė. Tik gilus, gilus šnopavimas minėjo mane esant ne vieną.
Panorau pasidaryti sau galą. Vos tik pirma savižudybės mintis įskrido į mano galvą, tuoj kartu su ja Balsas vėl prabilo:
- Na, vaikine, panorai nebekvėpuoti žemėje? Che che, tokiam kaip tu nepatartina, bet šią akimirką tavo noras man įsakymas.
Visoje tamsoje įsižiebė nedidelis apskritas šviesos lopinėlis. Šalia jo toks pat antras, trečias, ketvirtas, penktas.
- Na Ponaiti, Šimkau, jūsų teisė rinktis.
Pirmame iš apskritimų nežinia iš kur išstyro kartuvės.
- Na šitas būdas labiausiai mėgstamas bevalių asmenų, o ir po mirties kūnas lieka nesumaitotas bei tinkamas vartoti. Bet kam gi tau kūnas... Tiek to, eime toliau.
Antrame apskritime lyg iš dangaus tvikstelėjo maža geležėlė, šalia jos toptelėjo peilis ir galų gale nedidelis tomahauko kirvukas.
- Šitie irgi nuostabūs būdai. Kraujo daug, bet užtat malonu stebėt jį bėgant čiurkšlele, aba kaip sakoma – fontanu. Skausmo truputį daugiau nei kartuvėse, bet kiek žinau tokioje stadijoje kaip tavo, tai nedominuojantis faktorius. A, tiesa. Po mirties jaučiamas šaltis bei trintis kūno viduje, bet ten kur keliausi tai tik privalumas.
Trečiojo apskritimo centre degė laužas.
- Cho cho, šito beveik niekas nesirenka, nebent palūžę kankiniai. Kūno nebeturėsi, tačiau kaip tau galėsiu parūpinti naują. Sutarta? Galiu pasiūlyti susideginimą nuo paprasčiausio degtuko ugnelės iki didelio vulkano išsiveržimo. Na? Cha, netraukia? Palauk,liko dar keletas. Dėl vietos stygio neturiu jį kaip pavaizduoti, tačiau tavo guviai vaizdus protelis tą juk gali padaryti geriau nei aš? Tiesa? Ketvirtuoju būdu siūlau būti sutraiškytam autostradoje, nukristi nuo stogo arba tarkim nuo Himalajų  properšos, „susispausti” spaustuvuose...
- Neeeeee, STOK! Nebenoriu! Aš gyvensiu, aš, aš pasitaisysiu! Aš galiu.
- Tylos! Vaikeli, negražu pertraukti suaugusiųjų, o ypač tų kurie tave kūrė,- balse girdėjosi pašaipa bei menkas juokas. - Deja nebeturi galimybės. Tu tuoj būsi mano brolio tarnas. Nors ką aš čia šneku, senai tu jam tarnauji, jau nuo pirmo degtinės lašo. Juk nuo jo tu pradėjai savo nuostabią karjerą: mušei, griovei, prievartavai, žudei. Tiesa sakant broliukas tave pamilo. Ach, nukrypom nuo temos...
- Nebenoriu!!! - kritau ant kelių ir per ašaras meldžiau atleidimo.
- Nebepadės, tavo tėvai tavęs juk taip pat maldavo, liepė liautis jomis mušus. Beje, tu tik pažiūrėk koks aš gailestingas, leidžiu tau mirti kaip tik nori. Daug kam tu to neleidai.
Tylėjau. Jaučiau galą. Dabar tikrai noriu jau kentėti amžinai. Pajutau viską kartu ir tuo pačiu nieko.
- Dieve, tebūnie tavo valia...
- Amen vaikeli, Amen. - dabar jis žvengė, ir per paniekos pilną juoką vėl tarė:
- Rinkis...
- Tėve, noriu pajusti viską, noriu degdamas kristi į bedugnę ir vienu metu pjaustytis venas, bei ištikšti kaip kariamas žmogus.
- Pagirtina, nemaniau kad tavo girta smegeninė dar gali mąstyti. Tikrai nenori išgirsti penktosios mirties?
- Ne, man užteks. - Ištariau ir pasiruošiau viskam.
- Na kagi, sėkmės, jei ne per žiauru tokio dalyko linkėti.
Man mirštant kraupia mirtimi balsas kalbėjo:
- Jau milijonai rinkosi vieną iš keturių mirčių ir nė vienas nebeištvėrė išklausyti penktosios bausmės - gyvenimo iš naujo.
2003-09-09 19:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-15 23:05
Nuar
Ogi visai neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-10-13 18:18
Irvidas
Savotiškai privertė nusišypsoti, nors šiaip nieko ypatingo.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-12 19:14
aslis
megiamiausiuose;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-11 22:03
TomTorquemada
/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-10 17:04
olo
olo
mhm... nazi? ne kas...:/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-10 15:37
TomTorquemada
rasymo*
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-10 15:33
TomTorquemada
blem
,ten turejo buti peilis,tik del neigudusio sasymo stiliaus uzmirsau tai aprasyt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-10 13:25
olo
olo
vat ir man klausimas iskilo, kas ten per daiktas kietas rankoje... heh, nu tiek to, nuo komentaru ta tema suslaikysiu :))))))

o siaip, gal ir nieko kurinelis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-10 09:26
Gucė
Astru, po romantiniės pastraipėlės apie Gintarę, "...Staiga, pajutau rankoje kietą daiktą..." - taip ir nesupratau ką turejai rankoje? Kurinukas patiko, gal labai jau toks idejinis, t.y. lozunginis toks: pries alkoholinis, smurtinis ir su teisinga religine pakraipa, bet skaitesi smagiai ir parasyta "lengva ranka"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 20:50
Domas
Gale logikos trūkumas pribloškė... Kai personažas verkia, kaip nori gyventi, Dievas pareiškia kad negalima. Vėliau staiga atsiranda 5 variantas, gyvenimas iš naujo. Kame kablys?
Na, pagirsiu, kad normaliai skaitosi, stiliaus klaidų nedaug išplaukė ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 20:22
Haldir
aj, bet pavadinimas prastas. galejai geresni sugalvoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 20:20
Haldir
Baika visai. Kazkaip net nustebau rades kazka geresnio :)
Biski "uzparintas" bet nieko. Visai patiko. ////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 20:16
Kirvoboica
pakeisiu...  :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-09-09 19:40
TomTorquemada
apsizioplinau:Penktuoju būdu siūlau būti sutraiškytam autostradoje,nukristi nuo stogo arba tarkim nuo himalajų properšos,”susispausti” spaustuvuose turėjo būti Ketvirtuoju būdu siūlau būti sutraiškytam autostradoje,nukristi nuo stogo arba tarkim nuo himalajų properšos,”susispausti” spaustuvuose***Dovanokit
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą