gailestingumo filosofija

Nesikeikiau tol, kam man
Nenukirto galvos ir nenupjaustė ausų
Neišleidau nei vieno necenzūrinio žodžio,
Kol nesutraiškė švininiais kranais kojų
Kentėjau, kol neužmetė
Pusdevintos tonos sveriančio
Žvejybinio rezervuaro ant kairės kojos
Nė vieno pikto žodelio necyptelėjau
Netgi kai man kaišiojo adatas
Į tarpupirščius, padus ir pažastis
O vėliau ir įkaitintu iešmu
Kasė nugarą ties inkstais
Išlaikiau pavydėtiną santūrumą
Kuomet azijietišku kirvuku
Žvitriai buvo pjaustomi mano sėdmenys
Speneliai ir genitalijos,
Bet kai vėliau kūnos dalys
Buvo sumestos į tokį
Rožinį katilą su gvazdiko atvaizdu, neišlaikiau:
- Nu, negalėjot, blet,
normalaus – nikeliuoto – rasti?