Kam dar saulės zuikio?

Zuikiuk tu saulės, dabar prašysiu:
Pataikyk man pašviest širdutę,
Po šerkšno gal sušiltų bent sekundę...
Jau pamiršau tą kaitrą,
Kai viesulai suūžia, plėšosi, vaitoja
Ir laužų liepsną nuneša į mišką,
Smarkiai siūbuoja, pyktis tik garuoja.

Na, bent patrupink čia štai lašą meilės.
Nereikia tos audros, tik lengvo tavo švyčio.
Manau, gana man draskančių rankyčių,
Kurios sujaukia mano pilnąją galvytę.
Tereik mažos, jaukios švieselės bent sekundę
O jau toliau liepsnosiu ir pati aš.

Tu juk straksi, kur nori -
Tai palieti akytę, grybo kepurytę.
Kodėl blyksėt ten, kur prašau nenori?
Ar tu pasirenki žolytės lapą,
Kurį apšviesi žaisdamas laiku?

Oi! Čia išlindo lapė su kablukais,
Tuojau pikta meška dar atšlepsės.
Jie susitinka, vienas kitą žvilgsniais bado.
Jiems saulės zuikių gal labiau reikės...;)