žmogeliukai

Gyvenime pastebiu itin įdomių žmonių. Nežinau, kaip juos traktuoti, tačiau tai yra keisti Žmogeliukai. Jie gali valandų valandas svaigti apie Vintažą ar Groteską, tačiau mano, kad kaukas - tai Rolandas Maskoliūnas. Šių personų muzikinio stiliaus paieškos vyksta „Pravdos“ žurnale, o pagrindinis Kultūrinimosi epicentras Kofeinas ar Verokafe.
Šie žmonės pačia didžiausia popkultūra padarė Tarkovski, Murakami ir Lynch'ą. Jie labiausiai keikia akropolius, tačiau ten praleidžia triskart daugiau laiko nei statistinis lietuvis. Galbūt tai savojo ego paieškos, nauja jaunimo judėjimo kryptis. Mada. Šių žmogeliukų ego baigia išsipūsti į neaprėpiamas platybes ir viskas kas „nurauta“ ir „konceptualu“ yra nepaneigiamas gėris. Blogas skonis tėra „šyza“ ir jie labiausiai šėlsta nuo senų gerų Cicino ar Dinamikos ritmų (jei juos galima pavadinti ritmais, gal labiau liapsusais). Pasiraitokime timpes, užsimaukšlinkime peliuko Mikio ausis ir į centrą kaip į podiumą. Parodyti skarmalų ir sapalionių.