Eilinio atvejo atomazga

2 dalis


„Kaip man nusibodo visada rinktis iš dviejų blogybių ir manyti, kad turiu normalią pasirinkimo teisę! Viskas, baigėsi vergovė, ne po kupranugario ženklu esu gimusi, pagaliau, gi jauna esu. Nuo šios akimirkos darysiu tik tai, ko AŠ noriu“.

Čia ji taip galvojo, išėjusi iš psichiatrės kabineto. Mitriai į ausis įsimontavo em pė trys grotuvo laidelius (įdomu kaip jį pavadinti sugalvos kalbininkai, gal – kaspinuočio čiuptuvėliais?) ir gatvės šurmulys kaip mat dingo. Galvoje sustaugė įtūžęs vyro balsas, rėkiantis be jokios melodijos, ir kartojantis žodžius apie išsvajotą galimybę kažką išsirinkti pačiam. Bendrai pagalvojus, ar turiu galimybę rinktis? Jei man pasako: „Imk, angelėli, ledus, kurių nori – braškinius arba vanilinius“, ar tai yra pasirinkimo laisvė (nors abiejų ledų pakęst negaliu)? Arba: „Važiuokime į Maskvą arba į Kijevą“. Ta pati situacija kaip su ledais.

-                                     Po šimts, nepadėjo man ta psichologė. Eisiu nusiskandint. – Šitaip ji galvojo prieš keletą mėnesių, gal net ir metai jau bus suėję, nuo tada, kai ėmė detaliai planuoti savižudybę. Gerai, kad dabar pasakė kitaip:

-                                     Po šimts, nepadėjo man ta psichologė. Įrodysiu visiems, kad esu sveika, ir kad galiu perspjauti jus visus vienu spjūviu.
Vis tas jaunatviškas maksimalizmas. Taip galėtume pagalvoti, jei jai būtų tie patys –niolika ar bent ne daugiau 20. Bet mergina, apie kurią eina ši neįdomi kalba, yra 31 metų. Kiek žinau, vis dar –aitė. Bet tai tik jos pasirinkimo laisvė. Nenorėjo keisti tėvo pavardės, kuri yra reta, skambi, plius simbolizuoja kančią. Jau įdomu. Tik pasakysiu, kad nėra Inkvizitoriūtė, Ketvirčiaitė, Budelytė, ir net ne Daktaraitė. Paprasta lietuviška pavardė, nieko įdomaus.

Nieko nėra baisiau, kai gatve einantis žmogus dainuoja. Nesvarbu, kad klausosi muzikos ausinėmis, vis tiek tai yra baisu, tragiškai juokinga ir perša tik vieną idėją – pirma laiko paleido iš psichinės sanatorijos. Psichė. Juk tai „siela“, juk ir dievybė, ar nimfa, tokia buvo Antikos laikais. O dabar psiche pavadinta kiekviena įsižeistų.
Taigi, ji nedainavo. Niekas be to ir nesuprastų, kaip galėtų dailiai, beveik klasikiniu stiliumi, apsirengusi mergina šūkauti padrikus, pykčio persunktus žodžius. Iš jos galėjote tikėtis „aaaaaaave Maaaariiija, gratia pleeeena“, bet ne keiksmų ir žargono pilnus posmus. Jai taip geriau. Širdies balso klausydamasi ir rengdamasi kaip šešto dešimtmečio gėlių vaikas, ji niekada nebūtų pasiekusi tų aukštumų, apie kurias visi taip svajoja. Nors jai tos aukštumos ganėtinai dzin. Tai tėra jaunystėje sau iškeltos ambicijos, aukštai iškelta kartelė, per kurią pradžioje buvo neįmanoma peršokti, o dabar tereikia kilstelti kojytę ir lengvai peržengti. Verslas, kelios VŠĮ ir dar tiek pat franšizių itališkiems mados namams, Amerikietiško zuikučio filialas miesto centre ir nuosava sporto salė. Paskaitos laisvu laiku, o ne laisvu laiku – kelionės. Tai tik mažas procentas to, ką ji daro.

Ir tas netikėtas vizitas pas psichiatrę, kurio metu pasijuto kaip tada, kaip pirmąjį kartą, kada drebėjo iš nežinios – kas man darosi? Dabar ji susipažinusi su ta moterimi, kurią kasdien mato per veidrodį. Ir pasakė sau:

-                                     Matyt, man viskas pabodo. Mėginsiu pildyti tas svajones, kurios guli tolimuose pasąmonės kampučiuose, kuriuos pamiršau, pildydama Didžiąsias Svajones. Kaip toje Keistuolių dainoje „Maži jausmai prašo valgyti, gerti, miegoti, Dėvi rūbais madingais spalvotais. O didelis jausmas, kažkur pievoje gano karves, bėgioja su lauko drugeliais, vakare atsigeria pieno ir užmiega ant šieno“... Taip ir su svajonėmis.


Vikriai susigraibė rankinėje popieriaus lapą, prisėdusi ant nutrupėjusio suoliuko Laisvės Alėjoje, Laisvės Aikštėje, Gedimino Prospekte, Fifth Avenue ar Moulin Rouge (suraskit – vieta nesvarbu) greitai surašė mintis, kurios iliustravo neišpildytas svajone. Kelionės į: Tanzaniją, Mikronezijos Federacines Valstijas, Aliaską, Kaliforniją, Kambodžą, Indiją (čia ji dar nebuvo). Toliau sekė padriki punktai, išskirti juodais žirniukais, kai kurie pabraukti:

·       Privati pradinė mokykla.

·       Grožio studija

·       Abonementas SPA centrui arba nuosavas SPA

·       Abonementas svingerių vakarėliui arba toks vakarėlis savose valdose

·       Dar vienas augintinis – roplys arba Vietnamo kiaulaičių ferma (auginama TIK dėl grožio)

·       Užsiregistruoti Dakaro raliui

·       Ir paskambinti Michael Jackson, paklausti, ar patiko ir kiek kainavo skrydis į kosmosą.


Tai tiek. Nelaukite kitos dalies. Bet gali būti, kad ji bus. Kaip ir neplanuotas kūdikis ateis labai netikėtai.