Apie visokius juos

Nepriekaištingų batų liesas džentelmenas,
Po pažastim priglaudęs šiandienos „Laikus“.
Pirmiau dešinėn, po to į kairę pasižiūri.
Šiek tiek kvailokas, bet vis vien kažkuo žavus.

Juk mediciniškai, sakysit, tiek negali
Išgert nė vienas mūsų Dievo kūrinys.
Gal kūnas slavo iš kitokio molio drėbtas,
Iš Bakcho kepenis gal paveldėjo jis.

Pas mus atėjo jie iš operos, iš muilo.
Karšti, pamaldūs, kartais vaikiškai naivoki.
Tiktai paskynęs pusę metų apelsinus,
Tą jų naivumą jau šiek tiek kitaip suvoki.

Ir vėl aplamdė drabužius šiek tiek ir kaulus,
Nes raudonplaukis truputėlį ir žvairys.
Aš nieko neteigiu, tikrai nekonstatuoju,
Tiesiog atspėkite, kokia dabar šalis?