Jai? - taip jai

Vėjas debesiui gyvybės įpūtė,
tas lengvais lašeliais žemei padus pakuteno,
o mano morkvinė ir žydras dangus,
pasaldino vaivorykštė sapnus.

Ji vieniša per šlapią žolę sėlina,
tarytumei migla apgaubia ramuma pečius,
neatsisuk atgal nestok nors ant kalvos,
žvaigždė pusiaujo mylimo pradingsta tamsoje.

Ir laužo dūmas išgaruoja tarsi siela,
palieka laimė, meilė, protas, bet aplanko genialumas,
kokia kančia savį nerimsta nežinia,
rytojus bus ne toks kokio norėtum.

Ir šaltis pakeičia vidinę aistrą tuštuma,
tik vizija praskleidžia sapnuose sparnus,
tarsi vilkolakis užstaugi uždaram rate,
kodėl? kodėl tu palikai mane?