(be pavadinimo)

<...>

Visos jos nuotraukos buvo apie nieką. Todėl, kad ji per anksti norėdavo pamatyti prisiminimus. Sėdėdavo priešais saulę ir bandydavo įžiūrėti juos neišryškintoje foto juostoje.
  Galų gale patikėjo, kad tos akimirkos būdavo juodos... (Visada nešdavo sugadintas juostas ryškinti į fotoatelje, esančią netoliese už kampo. Ten, kur dabar taip ryškiai šviečia šiaurinė žvaigždė.)


Ji rašydavo laiškus (negimusiems žmonėms) ant senų laikraščių skiaučių. Visada išsiųsdavo juo toje pačioje pašto dėžėje taip beviltiškai dvokiančioje prie daugiabučio.
 
Kartais žiūrėdavo ar „laiškanešys” šiandien rausdamasis konteineryje paims laišką... Vylėsi, kad vienądien laiškai pasieks adresatą. Kartais laiškai išplaukdavo balose (turbūt į jūrą...).


Ji tikėjo angelais sargais.