Išeinantys pasaulyje praeina
Kasdien sumindyti, bet be gėlių.
Sesutė pievos gieda liūdną dainą
Gailėdama saulėtų nebylių.
Tą nerūpestingą vakarą pavėsy,
Kai po vasaros sunkiu batu,
Rytui auštant, abejingai saulėn pažiūrėjęs
Liausies viltis likimu...
Ir paskutinėj scenoj prieš finalą.
Aš grįšiu vėl kaip priekaištas aštrus!
Ir tas beprasmis naujas galas
Pradinks gatvių šniokštime tylus...


Velyna Giesa





