rašyk.lt: Kūriniai / chaose / Pykti? Sutinku!

Kai pasižiuriu į vieną pyktį
Leidžiu jam tekėti,
Nes vienas jis gali tik kautis su vėjo malūnais...
Ir giliai pasėta sėkla
Dygsta už malūno, pievoj.
Nieks neatsišaukia, kai jį kviečiu,
Nes aš viena,
Nes vieni mes.
Taip ir ieškom,
Randam...
O jis auga,
Kol vieni mes esam.

Kaip?!
Kaip iš tiek spalvų
Surast tik ryškiai baltą,
Kaip ją išlaikyti,
Kaip vieną raidę parašyt ir pabėgt.
Tau visa.
Ką jaučiu, ko prarast niekada negalėčiau.
Įsilieję į mažiausią žodį
Sutinku
Sunku
Tik Tave myliu,
Girdžiu,
Liečiu,
Tikiu.

Blogas komentaras Rodyti?

2009-05-18 15:39

Tommis

Leisti pykčiui tekėti - netramdyti pykčio, leisti jam "išsidūkti" ir pačiam nurimti? Pyktis auga vienas? O kas su juo nutinka kai nebūna vienas? Juk pyktis kartais auga ir iš buvimo su kažkuo. Bet jei pyktis žalos nedaro, tai šaunu :-) O tau būdingas chaosiukas man neleidžia rast sąsajos tarp strofų. Štai taip :-)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-04-27 15:27

van

pernelyg asmeniškas, pernelyg laiškas ar sms,

o kur menas? juk čia tavo ir tik tavo. o skaitytojas. ką jam?

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-04-25 12:44

Mikė Lilikė

Įdomus, tik truputį chaotiškas. Pati pirma eilutė išblaško: "Kai pasižiuriu į vieną pyktį" - kodėl į vieną? Tada nejučia pradedi ieškoti, kur tekste dar pykčių yra. Gal aiškiau reikėtų: Kai žiūriu aš į vienišą pyktį pvz., nes tada būtų aišku, kad jis vienas, vienišas, kaip toliau tekste ir rutuliojama mintis. Gal aš klystu?
Klaidelių nepalik, kai publikuoji kūrinį:
pasižiuriu - pasižiūriu
Pabaiga man labai patiko, tik gal gale liečiu? O gal ir ne...
Sėkmės kūryboje.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas