Laikas

Kas rytą įsiurbiu kaip dusulį ir tvaiką
Tave dalim su dievišku maistu –
Regiu lyg  tėvą – duoną taupiai raikant,
O kartais krykštaujant  nenuorama vaiku.
Ten  supa mus klajojantys laukimai,
Sumišę su pažįstamais vardais:
Jie  kūdikiais  tik vakar vėstant gimę
Nežino, kad atodūsiais ateis –
Įsuks, išlaužys, kryžiumi palietę,
Paliks šlapius  su nerimo tvaiku –
Nuneš ir  laiką kryžkelių paletėj
Ir klups, kaip įprasta, nuo jo maldų...