Daug neprašau

Ne, turbūt tavęs nemyliu,
Meilė, šiuo atveju, –
Žodis per svarus.
Gal tinkamiausia
Būtų pasakyti,
Kad tik truputį
Aš tavęs geidžiu.

Žinau, tai nieko rimto,
Tai tik susižavėjimas stiprus,
Kuris, užgrojus
Vasaros melodijai,
Kaip pigus žurnalas galbūt
Bus pakeistas kitu.

Nesu aš Penelopė,
Ištikimai laukianti
Savo Odisėjo,
Bet nesu ir
Don Kichoto
Lengvabūdė Dulsinėja.

Esu tiesiog mergina,
Natūrali, aistringa,
Kartais gal šalta.
Man reikia meilės,
Gali būti ji trumpa.
Nemėgstu pažadų
Visam gyvenimui –
Kam jais apkrauti
Susižavėjimą,
Paversti jį našta?

Noriu tavo dėmesio,
Žodžių ištartų.
Man kartais reikia
Tavo kūno,
Bet ne įsipareigojimais
Puoštos karūnos.

Pripažink, esu ideali,
Nes nieko neprašau -
Manęs nežavi
Prisiekinėjimai tušti.
Man tik reikia tavęs,
Nesvarbu, kad trumpam.
Juk akimirka su tavim
Gyvenimo albume
Virs gražia atmintim.