Pragaro akmuo

Regiu aš jį blausioj tamsoj,
Jo žvilgesį, ir tamsą,
Ir atvaizdą regiu aš jo,
Apšviestą mėlynoj tamsoj,
Ir veidrody kreivam matau,
Klaikiausią vaizdą iš visų.

Taip, matau aš tai,
Ko matyt nevienas neturėtų,
Matau aš tai, ko ir suvokt negali niekas,
Matau aš šmėklas ir  dvasias
Įkalintas jame,
Ir prašančias manęs,
Išlaisvint jas iš pragaro juodžiausio.

Bet man nelemta jiems padėt,
Nes susigundžiau jo dieviška tamsa,
Ir aš tapau dar viena jo auka,
Ir mano siela liks įkalinta jame,
Per amžius amžių.
AMEN! Bus jame.