tikrai, - sakau, -
parašyk man eilėraštį
kad ir trumpą, - sakau, -
bet kad lėktų
nekliūdamas už šakų
ir kampuotų pakaušių
kad tilptų į rankinę -
supranti, dabar labai
mažos, negražu, jei styros
koks eilėraščio galas
išlindęs
žmonės galvos, jog
pavogiau iš kokio Gintalo
dešrą ar agurką iš Kietaviškių
šiltnamių, kvies policiją, o po to –
įrodinėk jiems, kad nešiojuos
eilėraštį
na gerai jau, gerai, jei jau nori
sakau, parašyk man eilėraštį ilgą,
tik prašyčiau sulankstomą
ir minkštu viršeliu –
galėsiu jį panaudot
kaip staltiesę ar vonioje
vietoj rankšluosčio
-------------------------
ir gavau eilėraštį dovanų
gimtadienio proga:
Vaivai
VON
gražus buvo pavasaris
pilnas poezijos
gylio
nežinojau, kur dėti –
net sulankstytas niekur
netilpo
o man atrodo,mielieji,kad tai,ką mes čia metome,ne poezijos skilty turėtų būti..proza gal?kogero aš nesupratinga labai,nes šio teksto neįkertu.
Patarčiau paskaityt Šekspyro..Tada viduje viskas kažkaip susistyguoja ir eilėraščiai daug lengviau plaukia iš dūšelės,tampa suprantamesni..;)Sekmės!
eee... hm... taip neblogai ėjo... o po to gavai eilėraštį tipo "Vaiva - von"? t.y. atstok, užknisai? ir gavai jį nuo brado pitto kaip minimum, nes likai gaviniu patenkinta?