parašyk man eilėraštį

tikrai, - sakau, -
parašyk man eilėraštį
kad ir trumpą, - sakau, -
bet kad lėktų
nekliūdamas už šakų
ir kampuotų pakaušių

kad tilptų į rankinę -
supranti, dabar labai
mažos, negražu, jei styros
koks eilėraščio galas
išlindęs

žmonės galvos, jog
pavogiau iš kokio Gintalo
dešrą ar agurką iš Kietaviškių
šiltnamių, kvies policiją, o po to –
įrodinėk jiems, kad nešiojuos
eilėraštį

na gerai jau, gerai, jei jau nori
sakau, parašyk man eilėraštį ilgą,
tik prašyčiau sulankstomą
ir minkštu viršeliu –
galėsiu jį panaudot
kaip staltiesę ar vonioje
vietoj rankšluosčio
-------------------------
ir gavau eilėraštį dovanų
gimtadienio proga:

Vaivai
VON

gražus buvo pavasaris
pilnas poezijos
gylio

nežinojau, kur dėti –
net sulankstytas niekur
netilpo