„NORIU“, „GALIU“, „ĮVEIKSIU“, „PASIEKSIU“, „UŽKARIAUSIU“, „ŽINOSIU“, „TOBULĖSIU“, „KOVOSIU“ ...
Žodžiai ... dviprasmiški...
Jeigu jie negniuždo, neskaudina, nemuša, jeigu jie įkvepia gerumui, meilei ir tikėjimui - jie gražūs ir beprotiškai reikalingi...
Bet kokie jie beverčiai, niekingi ir žiaurūs tų lūpose ir protuose, kurie, šiandien, TAVE TĖVYNE, prievartauja, gniuždo, išduoda ir parduoda, minta ir pučiasi nuo didybės...
Negaliu to nematyti, todėl jaučiuosi mažas ir menkas...
Jau mano tėvai pradėjo MANE neviltyje, neigime, pyktyje...
Ir augu toks -
Tavo, Tėvyne, vaikas...