Emocijos

As esu drebule. Tobulai grazi. Tobulai jautri. Norinti, kad ja kas nors stipriai apkabintu, kad jai nebereiktu drebeti. Bet tada prarasciau tobula grozi, tobula jautruma.
As esu paukstis. Tobulai grazus. Tobulai laisvas. Norintis, kad kas nors sustabdytu skridima i niekur. Bet tada prarasciau tobula grozi, tobula laisve.
As esu jura. Tobulai grazi. Tobulai audringa. Norinti, kad kas nors suteiktu prieglobsti ir ramybe. Bet tada prarasciau tobula grozi, tobula audringuma.
As esu peleda. Tobulai grazi. Tobulai ismintinga. Norinti, kad kas nors priverstu naktimis miegoti ir negalvoti. Bet tada prarasciau tobula grozi, tobula isminti.
As esu gyvate. Tobulai grazi. Tobulai pavojinga. Norinti, kad kas nors issiurbtu visus nuodus. Bet tada prarasciau tobula grozi, tobula pavojinguma.
Skiriu tiems, kas neivykde savo misijos sioje zemeje, kas nepasieke to, ko siekia kas pasiklydo ir nebezino ko siekti, kas myli, bet kencia. Tobulas gyvenimas prasideda tada, kai tai, kas esi sutampa su tuo, kuo nori buti.

(2)
As esu drebule. Tu esi paukstis, susisukes lizda ant mano drebanciu saku. Mes esame netobulai tobuli.
As esu paukstis. Tu esi debesis, skriejantis virs manes ir apsaugantis mane nuo lietaus ir salcio. Mes esame netobulai tobuli.
As esu jura. Tu esi laivas, neskestantis net per didziausias audras. Mes esame netobulai tobuli.
As esu peleda. Tu esi plevesa, flirtuojantis, parodantis, kad ismintis neapsiriboja vien protu. Mes esame netobulai tobuli.
As esu gyvate. Tu esi pele, tupinti man ant liezuvio. Mes esame netobulai tobuli.

Nebijok rytojaus. Juk as nebijau...

(3)
Buvimas su tavimi ar buvimas be taves... tai aklaviete.
Buvimas su tavim -- tai pulsuojančio gyvenimo pajautimas. Buvimas be tavęs -- tai visa apimanti apatija. Buvimas su tavimi -- tai įžengimas į šventovę, iš kurios neįmanoma išeiti. Buvimas be tavęs -- tai dvokančios dvėselionos tvaikas. Buvimas su tavim -- tai Pitagoro skaičių harmonija. Buvimas be tavęs -- tai nuolat krentančios plytos tiesiai man ant galvos. Ačiū, kad parodei, kas yra meilė.
Be to, buvimas su tavimi, kai neleidai būti su tavim. Buvimas su tavim, kai principai buvo aukščiau manęs. Buvimas su tavim, kai subtiliai žaidei žaidimus, dėl kurių atrodė išsikraustysiu iš proto. Buvimas su tavimi, kai buvimą suvokdavai kaip manęs pasisavinimą. Atsiprašau už priekaištus.
Buvimas be tavęs, kai nenori būti be manęs. Buvimas be tavęs, kai nėra jokių ribojančių principų. Buvimas be tavęs, kai priklausau pati sau. Kvailė.
Buvimas virto nebuvimu. Skausmas virto savęs naikinimu. Prasmė mechaniška. Nebėra klausimų, nebėra atsakymų. Buvau drebule. Buvau paukstis. Buvau jura. Buvau peleda. Buvau gyvate. Buvau tobula. Buvau netobulai tobula. O dabar esu niekas.

(4)
As buvau drebule. O Tu buvai paukštis. Mano šakelės siūbavo, o Tavo sparnai mane gaubė. Tačiau pakilo vėjas, Tu išsigandai ir išskridai, palikdamas man viltį, kurios nenorėčiau turėti...
As buvau paukstis. O Tu buvai debesis. Bet Tu praregėjai, juk ne vienas debesis yra danguj. Tave vėjas nunešė, palikdamas man viltį, kurios nenorėčiau turėti...
As buvau jura. O Tu buvai laivas. Tačiau vieną dieną laivo kapitonas privertė Tave išplaukti kitur. Tu paklusai ir išplaukei, palikdamas man viltį, kurios nenorėčiau turėti...
As buvau peleda. O Tu buvai plevėsa. Tankus Tavo plevėsavimas vis tolo ir tolo, Tu išsisėmei palikdamas man viltį, kurios nenorėčiau turėti...
Aš buvau gyvatė. O Tu buvai pelė. Tau atsibodo mūsų žaidimai ir Tu pasinėrei į ramybę, palikdamas man viltį, kurios nenorėčiau turėti...
Protas nurimsta, įkvepiu giliai ir ištirpstu. Todėl, nebesvarbu, kas mes buvom. Nebesvarbu, kas mes esame. Nebesvarbu, kas mes būsime. Aš ir Tu, ar, Tu ir aš? Aš ar Tu, ir, Tu ar Aš? Tai tiesiog žodžiai...