Draugas liūdesys

Kai trūksta svajonių, kai trūksta sapnų
Kaskartą tave aš atmint mėginu.
Kaskartą bandau atmint kas gražu,
Tačiau su skausmu vėl bedugnėn krentu.

Pakilt iš gelmių man be galo sunku,
Pati suprantu jog savęs netenku...
Su laime bendrų sakinių neturiu,
Tik liūdesį šauksiu geriausiu draugu.

Kas buvo brangu, jau dabar nesvarbu
Į visą pasaulį pro pirštus aš žiūriu.
Likimas lyg tyčia žaizdas vėl atvers
Ir manają sielą kančiom vėl pasmerks.

Iš naujo bandysiu skyles užlipdyt,
Pakėlus akis vien tik džiaugsmą matyt.
Jau niekam nereikia tuščių sakinių,
Geriau pasilikt su draugu vienu du...