Nori-nenori

Norėčiau praryti ežį, visais spygliais į priekį
Arba visą puokštę adatų, smailumu į širdį,
Kad pagaliau sunaikinčiau tave savyje
Bet vos tik tai padarau, tu iškart nieko nelaukęs,
Apvynioji visus smaigalius šilta, minkšta vata -
Iš skausmo telieka švelnūs pūkai ir plunksnos.

Plazda man po visą kūną iš vidaus, kutena, baik!
Sukelia juoką, nors juoktis nežadėjau.
Norėčiau sustoti, bet tuomet iškristum iš manęs,
kaip ir norėjau. O dabar nebenoriu. Pati tave užklosiu,
kad kuo ilgiau ten pasiliktum. Ir dar prarysiu pagalvę,
kad patogiau įsitaisytum prie raudono upelio, pulsuojančio namo.