Pavasariu pridengsiu kūną,
kojas apausiu rasa,
iš aušros spindulėlių nupintą viltį
lyg kaspiną įrišiu tavo plaukuose.
Sparnus savus atiduosiu,
kai į pasaulį lydėsiu tave.
Būk ten, kur šviesos nebemato
gyventi pavargus dalia.
Iš pelenų sukurk jai tikejimą,
viltį įsek plaukuose
ir palydėk į pasaulį
taip, kaip kadaise lydėjau tave.