In reply to Žiauberinė Jaukė:
eilius apie kraštutinumą, apie dvasios skurdumą, sielos seklumas. Tai ne kategoriškumas, tai tiesiog bakstelėjimas pirštu į tuštybę, o ji klesti...
1. gerbūvis - baisi kalbos klaida, bet, jei teisingai suprantu - sąmoninga. Tada bent jau kursyvu reikėjo užrašyt arba dėl į kabutes.
2. nuo trečio posmo vėlgi viskas aukštyn kojom apsisuka, kažkaip Tamstos kūrinius pradėjusi skaityt aš visai ne to tikiuosi, ką pabaigoj randu. Bet ką randu - tas manęs nenuvilia.
3. Žavingas rimo ir ritmo jautimas.
Aktualu ir teisingai pastebeta. Tikrai bjauryn einama garbinant materija ir kas blogiausia visa tai remiasi ne i tai kad turi gera daikta o tai kad kita to neturi,esme yra tureti geriau,daugiau.Kita paversti prastesniu ,itraukti i lenktynes iki tustybes finiso. Kvaila tai. Atsiriboju kiek tik galiu nuo tokio poziurio. Labai geras eilius Mike.
:) Graudžiai šyptelti verčia. Buvo anksčiau toks rašinėtojas - Laucius, bene Stasys, atrodo, tarpukario spaudoj jo eilėraščius esu mačiusi. Va tiksliai jo stilių primena.
O galima viską suderint - ir rengtis gražiai pasišopinus ir į bažnyčią eit uždekt žvakelės už mirusiuosius ar pasimelst už gyvuosius. O kadangi lankau ne tik savo miesto, bet ir kitų miestų bažnyčias, taigi niekaip negalėčiau be ratų, o kai juos turi, juos reikia ir nuplauti ir išsisiurbti vidų. Todėl pasirodė, kad eilėraštyje lyrinio subjekto pozicija yra labai kategoriška. Nes bet kokiu atveju moralė negali būti be materijos, materija be moralės. Reikia visko. Šiaip ar taip rašau ketvertą, nes sugebėjai, Mike Lilike, įtraukti mane į diskusiją ir polemiką. O tai, manau, yra gero eilėraščio požymis.
:)Tai jau tikrai, kai Krivis pareikalautų savų įstatymų ir kanonų vykdymo, tai ir vėliakos būtų nebegerai, visi ko gero parvarytų atgal pas Mariją:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD:P