09.10.... o gal...

bet dar yra vanduo,
kad nupraustum
mirštančio budelio
kojas...

ir drąsa, kad nors
kartą galėtum išeiti
nusisukęs ir silpnas
į naktį...

o diena baugiai puola
po kojų ir kaip
nuodėmę uždega
dagtį...

ir vanduo gaižiai
liejasi upėm,
nematytas,
dar šventas
kaip kirvis...
dar yra prakeikimas
ir toliai,
į kuriuos išeini
garbiai mirti.