Čia (ne)

Čia rytai ir vakarai panašūs
Nėr nei liūdesio, nei džiaugsmo
Tik kankinančios sugauna laiko pinklės
Ir voratinklių tyloj apleistas miega skausmas

Įsirėžęs tiesiai pilkumos akorduos
Rodo kelią nevilties vainikams
Plaukt upe prieš srovę,
Kad sugriauti, tai kas gyva
                    tai kas mums dar liko...

Čia rytai ir vakarai tie patys,
Žemė nejuda ir niekas nepabunda
Čia ir valandos, taip giliai įsirėžia
Į nebeskubantį laiką...

Čia gyvenimas taip tyliai rieda į bedugnę
Ilgesys nebeprasiskverbia
Ir tylėjimo čia įžadas gilus.

Mirusios svajonės supasi pilkam rūke
Nežinojimas - tik tai kas mums dar liko

Vienišoj užuovėjoj, dangaus krašte