Minčių gama

Aš  tiesiog neišgirdau ir  išgristi nenorėjau,
Aš  tiesiog nepamačiau ir regėti negalėjau.
Aš  vienišas tarsi naktis gegužio,
Aš  pasiryžęs žūti už tą kurios nebuvo.

Tarsi kalbu prieš  vėją,
Negirdi nieks manęs,
Lekiu ten kur dar  negalėjau,
Ir ieškau  laimės  nepametęs.

Migloj, tamsoj, širdy šaltoj,
Bandau surast aš lašą šilumos
Bet nieko negaliu daryt be laimės tos.
Tik kardą kruviną švaistyti beprasmėje kovoj.

Nesiriša nei mintys, nei žodžiai man.
Geriau palikti viską kaip buvo,
Ir mirt  tavęs vardan.
Geriau visi žinos: gyveno, kūrė, bet už laimę savo žuvo.