Gyventi tai mylėti ir kentėti....
Gyvent tai laukt ir visuomet kažkuo tiketi.
Norėti pamatyti kas blogai,
Nors širdyje skraidytų angelai.
Pakelti taurę už jaunystę,
Ir už parbėgusią vaikystę.
Nors nesuprasi ką darai blogai,
Pajusi liudesį giliai.
Suprasi skausmą svetimų žmonių,
Kai tau pačiam bus liūdna ir niūru.
Kai būsi vienas tamsoje,
Galvosi kam gi ši kančia?
Bet pagalvok žmogau gerai
Prieš tai ne vieną širdį sudaužei.
Atmink kančias kitų žmonių,
O gal jau supratai kodėl dabar tau taip sunku?