Sulinkusi, pasiramsčiuodama lazda,
Praėjo nelaiminga tavo meilė-
Dainuojanti kurčnebylė,
Pasėjusi aplinkui nerimą....
Dar tebeieškanti naivios vilties
Raukšlėto veido bruožuos.
Dar žvilgsniu klausinėjanti kodėl
Pasiimama, kas net nebuvo duota...
Ir vaikšto tokios kvailos meilės,
Lazdom pasiramsčiuodamos
Skvernais paliesdamos tik tai,
Kas net nebuvo niekad duota...