nutipeno katės būriais po vieną
į pusapskritimio formos laukus,
kur šachmatų partiją - juodą ir baltą -
žaidė apgaulę mėgęs lietus.
šachas, likime!
matas! - atšovė dangus,
bet katės, iškniaukdamos mantras,
į Tobulą sujungė laukus.
debesų miškams prasiskyrus,
iš dangaus drėgmei išbirus,
kačių vienkiemiuos jonvabaliams užmigus,
Tobulybei danguj atgimus,
deivės pasaulio akim atsimerkė
ir šnabždėdamos mėnulį sutaikė:
garbinkim pilnatvę jo -
išpilstykim dylančią jaunatį.