Pavasario upės tyloj,
Žolėj išakėtoj žiogų,
Medus- teka tamsoj,
Kad tikra paverstų gyvu.
Žodžiais aplipę stiebai
Per pėdas smelkias į kūną,
Vėjo baltais spinduliais
Per plaukus ir odą pakliūna.
Basomis meduotais laukais
Bėga į ruginę svajonę
Tie, kas žais burbulais,
Žydrų debesų stadione...