Nupiešk man raudoną saulę
Kad galėčiau laikyti ją savo delnuos
Padovanok man savo mėlyną žvilgsnį
Kad manyje neliktų tamsos
Kaip liūdna, kai viskas baigias
Šviesą keičia tyla
Ir vienišos jūros akys
Nešildo jos saulės kaitra
Manęs tu senai nebelauki
O gal nelaukei visai
Ir gaila man prarasto laiko
O gal tegaila savęs...
Nenoriu daugiau maldauti
Kad viskas būtų kitaip
Nenoriu daugiau šito jausti
Todėl paprašysiu išeit.
Palik man raudoną saulę
ir tylų laukimą šviesos...


Aš turėsiu vardą Barmantė







