Žaidimas

V: Ką veiki?
D: Nuobodžiauju.
V: Nyku?
D: Labai.
V: Pažaiskim.
D: Gerai.
V: Tau Dangus, man Pragaras.
D: Tebūnie.
V: Nelinksma?
D: Nė trupučio.
V: Žaiskim toliau.
D: Galim.
V: Štai žemė.
D: Negraži.
V: Va žolė. Geriau?
D: Vis tiek kažko trūksta.
V: Medžiai, krūmai, gėlės.
D: Dar mažai.
V: Kalnai, jūros, upės.
D: Jau geriau, bet...
V: Kas ,,bet”?
D: Čia šalta ir niūru.
V: Įžiebsiu saulę.
D: Per daug pastovu.
V: Mėnulis, žvaigždės. Gal padės.
D: Monotoniška.
V: Metų laikai: vasara, ruduo, žiema, pavasaris.
D: O tu kūrybingas...
V: Jau linksma?
D: Ne, liūdna.
V: Bet kodėl?
D: Trūksta gyvasties.
V: Vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
D: Jie kvaili!
V: Nesutinku!
D: Na gal, bet jie nėra panašūs į mane.
V: Žmonės?
D: Tiks!
V: Gal jau džiaugies gyvenimu?
D: Nė kiek!
V: Nesuprantu kodėl.
D: Aš pykstu!
V: Kas negerai?
D: Ten žemėj, jie per daug laimingi.
V: Nejaugi tai blogai?
D: Pavydžiu...
V: Gal ligos ir kančios padės?
D: Jų negana!
V: Daugiau nedrįstu...
D: Išdrįsk!
V: Tiek to, neapykantą ir pavydą siunčiu.
D: Kažką pamiršai.
V: Negaliu.
D: Privalai!
V: ...laisvas apsisprendimas...
D: Linksma!
V: Žiauru...
D: Žaidžiam toliau!
V: Aš baigiu...
D: Kodėl?
V: Neteisinga.
D: Praskydai?
V: Tikrai ne!
D: Nesigink!
V: Aš ne...
D: Išeik! Žaisiu vienas.
V: Kankinsi?
D: Galbūt.
V: Sadistiška!
D: Žmonės – tam skirti.
V: Tu apgailėtinas!
V: Aš nepaliksiu jų.
D: Jie tavęs vengs – pasirūpinsiu tuo.
V: Negailestingas.
D: Aš – Dievas!
V: Aš  - taip pat!
D: Aš būsiu gėris, o tu – blogis!
V: Meluosi?
D: Tai neišvengiama.
V: Sukčiausiu!
D: Mėgink.
V: Liūdna...
D: Atvirkščiai!
V: Mėgaukis kol gali...
D: Išeik! Aš žaidžiu.