Ant stogo

Aš stoviu ant stogo...
Niekada nesakiau,
aš aukščio bijau...
Bet kaip smagu žvelgt į tolį!

Ne negalvok,
aš nenoriu nušokt!
Ir skrist nebandysiu.
Aš tik pasaulį pamatysiu!

Iš aukštai!
Juk taip toli matyti...
Ką manai?
Ar gali jį nutapyti?

Gali? ne, nereik!
Piešiny nebus nei vėjo,
ir dedesys neplauks...
Geriau arčiau ateik!
tie visi, kur žemai stovėjo,
niekur gi nedings - palauks.

Stovėkim čia, ant krašto.
Baisu! na ir kas?
Ar nori pabūt balandžiu pašto?
Ir skriet kartu per svajones?

Na, užteks!
Lipk nuo čia griečiau!
Įkvėpimo kūrybinio pakaks,
o aš eiles paskirsiu tau...