Aš nežinau, ar kas nors žino...

Viena trumpa akimirka, ir
Kraujo ištroškusi minia, lediniais žingsniais -
Mano nugara prabėgt suspėja.

Iš lūpų išsprūsta nerišlus sakinys,
Vėl pajuntu tuos ledinius žingsnius.
O kaktą papuošia šalna tarsi pavasarinė.

Mano ausys stengiasi kažką išgirst,
Bet girdisi tik, kaip širdis būgnus muša.
Aplink visiška tyla, atsakymas ir vėl pasiklydo laike.

Aš nežinau, ar dar kas nors žino,
Kaip sunku būt pastebėtam, kai pats esi nematomas.
Aš nežinau, ar dar kas nors žino,
Kad ir ryški šypsena, gali būti skausmo fizionomija.

Aš nežinau ar kas nors žino,
Kaip jaučiasi žmogus, kuris niekados nesigręžia atgal.
Nes ten jau seniai nieko nebėra.