Pažaiskim rugiapjūtę, draugai

Aptrupėjusiais ūgliais gergžda vasaros dienos
Padalint po stebuklą kiekvienam rūpi man,
Suragėjusi svirtis žemyn leidžias kamienu
Trumpam palik. Išeik trumpam,

rugiapjūtę pažaist, kad pajustum alsuojant
Tokį stiprumą, koks užmigdo kemsyno lokius
Koks užtvindo gatves neišblėstančioj metinėj sausroj
Ir kurs lydi skraiduolius paukščius į pietus.

Ilgo vasaros džiaugsmo papėdėj išsekę
Laukdami skrieja paukščiais gandrai.