Tavęs jau nebėra,
Tik Tavo vardas dar paliko širdyje
Šešėlis tyloje,
Ir nepaliaujamas troškimas,
kad sugrįžtum...
Gal ten šviesiau, bet žemėje tyla
Tavęs nėra.
Tik ašara, dar riedanti per skruostą
Ir šaltas žemės kvapas
tyla
Tavęs jau nebėra...
Ir nebebus, bet palikai save
prisiminimuos
Ir gatvės pedsakuose
ir valandose
ir žodžiuose
Kaip gaila, kad turiu išrati Tau
sudie...


Aš turėsiu vardą Barmantė





