Ten...

Gelsvam take įspaustos pėdos –
varvantys pušų sakai
jas užklijuoja amžiams...
vėl ir vėl tenai –
kur saulė leidžiasi rytuos,
o mėnuo vakaruose teka –
paklydę dienos išplasnos drugiais
ten, kur pražilę sodai
ryto ūkanose šnekas...
kur pievų rasos dalgį prausia,
o traukinio netyla dundesys...
ten, kur palaukėje aguonos šnibždas
ir girgžda seno šulinio pavargęs rentinys...
kur eglių šakos nerimą šukuoja...
beržų kamienais vejas ilgesys...
ten vėjas sielos dainą atkartoja –
į šį pasaulį tegali trumpam sugrįžt...

*    *    *

Vaikyste – kur Tu nuskubėjai? –
stačiom pakalnėm,
pasakų žiedais...
palikus skaidrų sapną pailsėjai, -
praminto tako dulke pavirtai...