moon in a womb

Ar kada tau teko pajusti Šventą Ramybę, tokią, nuo kurios linksta keliai ir merkiasi akys? Ir tam nereikia nei alkoholio, nei narkotikų, nereikia net meilės. Kai viskas, ką žinai ir nori prisimint šiam pasauly, tai tik tie keli fortepijoniniai akordai galvoje ir balsas kaip iš Pink Floydų „the great gig in the sky“ dainos. Užrakink savo meditacijų kambarėlį - nuo šiol nebereikės skirti tam valandų, nes visas gyvenimas pavirtęs nesibaigiančia nirvana. Lėtai besimerkiančiam vakare, tavo namų stotelėje, tavo durų rankenoje, tirštėjančių ir tamsėjančių spalvų danguje įrėmintas tavo gyvenimas, o tu, sėdėdamas balkone ant grindų, jauti,  kaip iš tavęs driekiasi ilgi ploni siūlai iki kiekvieno žmogaus, daikto ar vietos, kuri kažkada buvo tau brangi. Gaila, kad negali jų visų matyti kartu vienoj krūvoj, užrakinti paslapčių skrynelėj, kad nepabėgtų, neišsitrintų, neišduotų. Jautiesi kaip kūdikis gimdoje, žuvis vandenyje. Ir kaskart kai pagalvoji, kad mieliau būtum sulindęs atgal į motinos įsčias, negu gyventum ČIA, prisimink, kad dabar tai tavo stichija, tavo gimda, tavo vanduo ir oras. Tik išmok teisingai plaukti ir kvėpuoti.