Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







- Kas už tų durų?
- Mano laboratorija. Einam, parodysiu, kaip ji atrodo, - patenkinsiu tavo smalsumą.

(Atidarius duris įėjau į didėlį kambarį. Tvyrojo stiprus vaistų kvapas. Daugybė medinių lentynų, vieni prie kito sustatyti įvairus buteliukai, daug visokio dydžio kolbų.)

- Kas šiame gražiame buteliuke per oranžinis skystis?
- Tai - Metilorandžas, neatidarinėk jo. (Tai pasakęs nuėjo vartyti kažkokių užrašų.)
- Kas tuose knygose?
- Tai ne knygos. Užsakymu sąrašai. Miestelį esu vienintelis vaistininkas, - mano rankose kitų gyvybės.
- O, kas aš buvau?
- Literatūros mokytoja, labai gera mokytoja. Po kiek laiko pati viską prisiminsi, nenoriu skubinti įvykių.
- O, koks gražus buteliukas. Atidariau jį ir pasklido skanus migdolų kvapas.

- O, siaube! (Stvėriau buteliuką iš jos rankų ir uždariau.) Tai kalio cianidas, keli jo gramai sukelia staigią mirtį per kelias minutes. Einam iš čia kol dar ko nepridarei, - tariau įpykęs ir nuvedžiau ją į svetainę. Pabūk čia!

Pats išėjau už durų bandydamas nusiraminti, negalėjau jos atpažinti, vis mąsčiau kada ji vėl taps tokia kokia buvo prieš visą tai: protinga ir subtili moteris, o dabar iš jos liko tik trupantis paveikslas. Grįžau atgal į svetainę.

- Na, einam į kapines, jau vėlu, naktį nieks į mus nekreips dėmesio.

(Buvo, kaip niekad šilta rudens naktis. Rūkas padabino pilnatį virš juodų debesų. Ėjom  mažomis gatvelėmis, mačiau mėnesienos apšviestą  gotikinės bažnyčios stogą. Praėję pro bažnyčią, nusileidome  žemyn link kapinaičių vartų.)

- Pamatysi, kad tau nemelavau, - tarė jis man atidarydamas vartus. Ėjome siauru takeliu tarp daugybės paminklų, kryžių.
- Štai, tas kapas, - pasakė apšviesdamas didėlį antkapį žvakės šviesa. Antkapyje buvo iškalti vardai: Glorija Dane (1873 - 1899), Danielis Dane (1893 - 1897), Aleksandras Dane (1856 - 1899).
- Tai dar neįrodo, kad tai mano kapas.
- Tavo tėvas dailininkas, jo namuose pilna tavo paveikslų, - jis mėgo tapyti tavo atvaizdą. Aš pas jį dar užsuku nunešdamas jam vaistų. Pro jo dirbtuvės langus gali pamatyti savo paveikslus. Galime ten nueiti, kad išsklaidytume tavo abejones.
- Nebereikia! Aš jau nebeturiu gyvenimo, o šis mano egzistavimas - beprasmis. Kam tu tai padarei? Reikėjo mane palikti čia kur ir buvo mano vieta.
- Tu, man buvai per brangi, kad tave galėčiau atiduoti mirčiai.
- Ar mes buvome artimi? Aš išdavinėjau savo vyrą su tavimi?
- Ne! Tu visad buvai padori ir garbinga moteris. Jūs buvote laiminga šeima.
- Bet užtat dabar aš neturiu nieko, net man likusio tėvo negaliu apkabinti ir pasakyti, kad gyva esu, kai jis laiko mane mirusia.
- Neverk, antras gyvenimas geriau nei nieko. Kai viską atsiminsi, tau bus daug lengviau, aš juk esu tau artimas žmogus daugybę metų.
Einam namo, man reik ruošti čiobrelių mikstūrą dvarininko sūnui, jam taip pat kaip ir buvo tavo sūnui - plaučių uždegimas. Noriu jį išgelbėti, jo liga nėra paūmėjusi, yra šansų, vaistai jam padeda. Glorija, kodėl tyli?
- Pas mane žodžių nebeliko apibūdinti, kaip jaučiuosi, ir ką manau.
- Visą tai praeis, gyvenime daug kas praeina, pergyvename artimų žmonių ir savo vilčių mirtis, bet būtina gyventi dėl savo paties ateities, to ką turime ir galime tūrėti, padaryti ateityje. Kad ir, kaip mums  daug kas atrodytu beprasmiška.

(Ėjau, mąstydama, kad jo žodžiuose yra tiesos, o ir man patiko gyventi nors ir tokį gyvenimą. Jis mane nuramino.
Namie, kol jis buvo laboratorijoje, varčiau knygas, nežinau, bet man atrodė, kad jos visos buvo mano perskaitytos. Ta daugybę knygų - aš čia esu buvusi ir ankščiau.)

- Tau Viljamas Šekspyras visada patiko, - tarė jis įėjęs į kambarį, pamatęs mane rankoje laikančią Šekspyro knygą „Hamletas“.
- Aš skaičiau šias visas knygas?
- Taip, matai jau prisiminimai grįžta pas tave. Tu iš manęs imdavai knygas mokyti vaikams literatūros. Mus siejo meilė knygoms, Glorija.

Pamenu, kai tu man sakei: „Šiuose knygose dalis mano paties pasaulio“. (Tai pasakęs paėmiau knygą iš jos rankų ir padėjau atgal į knygų lentyną. Ji pažvelgė į mane mįslingom akim ir nusišypsojo man.)

- Jaučiu, tu tikrai esi man artimas, Konstantinai, - ir palietė mano veidą ranka. Ji lyg ir buvo ta pati, bet kažkas joje buvo pasikeitę. Ji niekada ankščiau manęs neliesdavo, mane tai malonei nustebino. Nesusivaldžiau ir stvėriau ją į glėbį godžiai įsisiurbdamas jai į lupas, rankomis per drabužius glamonėdamas jos krūtis, slinkdamas žemyn ranka įslinkau po jos sijonu liesdamas malonei šiltas šlaunis. Aukščiau liesdamas veneros trikampį, masažuodamas ją tokią drėgną, atsivėrusia, laukiančia manęs. Norėjau nuo jos nuplėšti drabužius ir ją pajausti visu savimi. Išlaisvinau ją iš suknelės - ji nukrito jai po kojomis. Grožėjausi jos smėlio laikrodžio figūra, paėmiau ją į glėbį, paguldžiau ją ant lovos, pats greit atsisekdamas marškinius, kelnes, mesdamas viską prie lovos. Atsiguliau ant jos tokios karštos ir jaudinančios. Ji bučiavo mane rankomis apkabindama mano pečius. Bučiavau jos kaklą, aistringai glamonėdamas jos stangrias krūtis, norėdamas jas praryti. Prisitraukiau ją arčiau savęs įėjau į ją tokia karšta ir drėgną, ji sudejavo pasitikdama mane, apkabindama dar stipriau ir karštai bučiuodama, judėdama kartu su manimi. Susiliejome vienas su kitu - du aistringi alkani kūnai godžiai ryjantys vienas kitą, paskendę ekstazėje, pamiršę viską aplinkui. Jos alsavimas mane svaigino, mėgavausi ja, jos staigiomis glamonėmis, drėgnu, karštu kūnu. Viskas vyko taip greitai ir žvėriškai, išsiliejau į ją  - tau buvo stipriausias mano orgazmas, norėjau joje pasilikti, apsigyventi, visad būt jos dalimi norėdamas niekad nepaleisti jos kūno iš savo glėbio. Ji apsivijo mane rankom ir kojom, kaip kokia vorė savo grobį ir padėjo galvą man ant krūtinės. Dabar aš nesigailėjau nei vieno savo poelgio ją turėdamas. Nepaleisiu jos niekad, kad ir kokia ji bebūtų.  

2009-04-16 12:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-21 14:17
agricola
herojų kaitaliojimas gerai tokia postmodernistinė sąmonė išeina, nėra vientisumo...4+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-17 14:10
St Sebastianas
Dėl plokštumo tai aš nelinkęs sutikti. Nebūtinai personažas turi būti gilus kaip kosmosas, tačiau vis dėl to norėtųsi, kad tai nebūtų popieriaus lapai. Daugeliui kūrinių daug šarmo prideda personažai. Jei jie mus sudomina, tai kūrinys net su prastesniu siužetu mums patinka.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-17 10:51
indulgencija
patiko, sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 17:30
Valkas
Visiškai sutinku su Sebastianu. Tik va dėl plokštumo jis, manau, per griežtas - tokio pobūdžio kūrybai čia yra norma, sugebantys išlaužti ką nors daugiau iškart vainikuojami genijais. Taigi, reikia mokėt džiaugtis tuo, kas yra.
Kas dėl "šizofreniko kliedesių", tai, mano nuomone, ne problema - tereikia atskirti veikėjų mintis, tarkim, tarpais tarp pastraipų - ir viskas susitvarkys. Žinoma, norint taip padaryti, kai kur reikia kosmetinės korekcijos.
Klaidų šioje dalyje dar mažiau, už tai galima pagirti. ir apskritai, jaučiasi tobulėjimas - manau autorė tiek kankinosi ne veltui, jei ties šia dalimi nenustos stengtis, greitai pasipils neblogi vertinimai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 15:47
St Sebastianas
Klaidos tikrai neprideda žavesio. Būtent dėl klaidų nepavyksta skaityti normaliai.
Kaip jau esu minėjęs anksčiau kai du skirtingi asmenys aprašomi iš pirmojo asmens pozicijų yra negerai. Kito žmogaus emocijas visada galima pastebėti. Neverbaline kalba tai vadinasi. Tarkime:
Stebėjau kaip ji pasiima buteliuką. Jos akys išvirto, žandikaulis atvipo, seilė nutįso. Supratau, kad ji tikrai susidomėjus.
Stebėjau kaip ji verkia, raunasi plaukus nuo galvos ir daužo galvą į sieną. Kaip smagu, kad jai linksma.
Rašant iš dviejų žmonių pozicijų pirmu asmeniu gaunasi ne emocijų išreiškimas, o šizofreniko pasakojimas.
Dėl klaidų taisymo, tai interneto puslapių naršyklės Mozilla firefox turi nors ir prastą klaidų tikrintuvą, tačiau jo tikrai pakaktų nemažai daliai tamstos klaidų išvengti. Tik reikia naudotis sulietuvinta naršyklės versija.
Laikau pareiga priminti, kad nesvarbu ar fantastika, ar detektyvas, egzistuoja tam tikros taisyklės. Taisyklių laužymas yra vienas iš būdų kurti, tačiau laužymas turi vykti sąmoningai siekiant kažkokio efekto, o ne todėl, kad kažkas nežinoma.
Pats kūrinys padarytas šiek tiek tvarkingesniu, t.y. mažiau klaidų, kiek tvarkingiau viskas sudėliota, bet... Dialogai nenatūralūs, veikėjai plokšti, veiksmas nekabinantis. Žodžiu tobulėti yra kur.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 13:31
Ferrfrost
Pagrindinis herojus yra Konstantinas, visu kroniku herojus:) 4-oje paskutinioje kronikoje viskas isaiskes:)

Tiesiog norejau isreiksti ir Glorijos emocijas, uz tai aprasiau ir jos jausmus, juk neaprasant, kaip ji jauciasi sunku butu skaitytojui spresti apie jos buda.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 13:10
Ferrfrost
Gerai, sioje dalyje Konstantinas yra pirmas asmuo, kitoje, paskutineje dalyje jis tai pat bus:) Ir fantastikoje viska galma, juk cia tik fantazija, o pas visus ji vis kitokia;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 12:58
Exmortis
Tik dar vienas pastebėjimas - 3 dalyje tavo pasakojimas virto šizofreniko realija - nesusigaudau, kuris dabar yra pagrindinis herojus. Jei pirmuoju asmeniu kalbėjo mergina, tada Konstantinas turi kalbėti trečiuoju asmeniu. O dabar gavosi, jog 2 žmonės kalba pirmuoju asmeniu ir pasidarė kažkokia makalynė. Atkreipk į tai dėmesį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 12:57
Ferrfrost
Stengiuosi, dar su zodziu tikrintuvu zodzius tikrinau. Vadovelei nei kiek man niekad nepadedavo, nes tos taiykles man nieko nesako, man Klimb padejo, kai parase kokius zodzius su klaidomis rasiau, maniau, kad sioje mano dalyje ju bus maziau, nes visa savaite tvarkiau si darba, bet norejau, kaip geriau, o isejo, kaip visada:(

Tariuosi su, kai kuriais zmonemis, gal pades, kaip nors instaliuoti klaidu taisymo programa, kuria visi naudojasi nevargdami, nes retai, kas gerai ismano gramatika, tada tik skyryba liktu ivaldyt:) Pasistengsiu tobulet, kad klaidos negadintu teksto:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-04-16 12:46
Exmortis
Žinai, už klaidas, būčiau rėžęs kuolą - viską kompensavo erotinė scena - šito, prisipažinsiu, iš tavęs tikėjausi mažiausiai. Koreguok tekstą - be galo daug klaidų. Gal pavartyk gramatikos vadovėlius? Nesišaipau, gramatikos netikslumai yra didelis minusas. Šiaip pats dialogas vėl svyravo - nėra skyrybos ženklų (antra priežastis paskaityti gramatikos vadovėlį), loginės klaidos, vietomis nuobodus ir lengvai nuspėjamas veiksmas. Dedu 3 su milžinišku avansu už gerą epilogą. Tik būk gera, tvarkyk klaidas. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą