Pelkė

Aš susirinkau saulę
priskišau kišenes pilnas
ir pamiršau žiūrėdama
į horizontą kasvakar

kasvakar lieku viena
savo kalnuose miškuos ir pelkėse
grimztu į purvinus ežerus
galėčiau atsimerkt bet verčiau verkiu

verkiu mano mantros neišsipildo
nes jų nesusikuriu
aš taip lengvai išleidau save kitiems

kitiems rodosi aš toli
aš nesuprantama nusekus pelkė
many paukščiai neapsistoja
nes aš sausa sausa sausa

sausa dehidratuoju vėl kasnakt
man gera sus savim
man gera vidury akimirksnių miškų
kai iškerta saustu saustu
saulė kišenėse degina.