trupantis

ištrinti iš sąmonės miestą betoną ištrinti
nuplauti nuo kūno rankas užgesinti mėnulį
galvoti tave mano meile iš naujo surinkti
kaip miglą į saują nors sako iš naujo nebūna

nebūna nebūna nakties kad žibintai užgestų
kad liautųs krebždėjusios pelės sulūžtų dantukai
nors nieko nelieka tik lubos tik trupantys tekstai
rašyti dar kartą tave sugalvoti tau kūną

ir viską užbraukti užmiršti iš naujo iš naujo
karščiuoti tavim ir ištrinti iš samonės laiką
sulaužyti kaulus vilkams išdalint visą kraują
    mąstyti žvaigždelę danguj
                                    o ar ją čia kas laiko