Sukulėliai

Jūsų tiek daug,
Numirusių su artimaisiais,
Kurie pasiaukojo mūsų labui,
Manydami, kad mes Dievai...

Tada tikėjimas juos valdė,
Norėjo savo sielas paaukot,
Kad mums jauniems ir dar negimusiems
Šią kuklią žemę iškovot...

Jūs nesustojot, nepalūžot niekad,
Šventai tikėjot savo teisumu
Ir jūsų vardą daug kas mini
Tikėdami sukilimu...

Tartum audra, užėjusi ant tylios žemės,
Jūs puolėt svetimus varyt.
Su įniršiu po saule vyko karas,
Tada reikėjo daug žudyt.

Už rankų susikibę,
Iškėlę vėliavą aukštai,
Sukilėliai per miškus ėjo
Kai žemę kaustė dar speigai...

Pirmyn jūs ėjot, niekur nesuklupot,
Skandavot žodį,, LIETUVA“,
Kad ši vieta, tyli gimtinė
Po metų daugel taptų vėl laisva...


                                                                                sukūrė Emar