povelykiniai pamąstymai

kai laisvės durys atsivėrė
kiek daug turėjome vilčių
ir Baltijos kely stovėjom
visi kaip broliai aš ir tu

vėliau draugų išsižadėjom
liūne gobšumo ėmėm skęst
sustokim trumpai valandėlei
toliau kur eisim apsispręst

ir mūsų nuodėmes atpirks gal
mirtis ant kryžiaus per kančias
žmogau nebūki žmogui vilkas
to laukia Dievas iš tavęs

pavasaris už lango vėlei
Vilties keliais žmoniją ves
jau Jėzus Kristus prisikėlė
kada gi prisikelsim mes!?