Kas vakarą

Kas vakarą įžengdavai į salę.
Kas vakarą išjungdavai šviesas.
Kas vakarą ištardavai man „kale“
Ir taip užgydydavai man žaizdas.

Aš nemaniau, jog tu mane įžeidinėji,
Nes niekada netardavai man to grubiai.
Aš niekad nemaniau, kad tu nemyli,
Juk tu žinai, man viskas atvirkščiai.

O ar dar pameni tą salę tu?
Aš niekada to vaizdo nepamiršiu.
O ar prisimeni tą kvapą jos gėlių?
Tai buvo mano chrizantemos nuo kapų.

Prašau tik šiandien neišjunk šviesų,
Palik jas nakčiai begalinei.
Pasaulis man jau visas be spalvų,
Tad pasinerki su manim į tylą.