degant žaliai
jis šlitinėja perėja
su čigone už parankės
deda pėdas
tik tarp juostų
baltų
kad neužmintų
savo laimės
(juk ji privalo
kažkur kiūtoti)
nepasiekęs vidurio
klumpa ir kniaubiasi
čigonės sijonan
kurio klostėse -
po naują pasaulį
kiek daug dar teks
pažinti
veidas priima pigių
kvepalų ir taboro antspaudą
čia jo niekad neras
burzgiančios mašinos
hienų akimis